Į tokią situaciją pateko Ispanijoje gyvenanti lietuvė Kamilė (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi), dėl kurios buvo parašytas pareiškimas, susijęs su žmonių apgaudinėjimu.
Merginai kilo įtarimas, kad su ja susisiekusi policija iš tiesų buvo sukčiai, tačiau vėliau išaiškėjo, jog buvo visai ne taip.
Pareiškimas dėl apgavystės, kurios nebuvo
„Man paskambino iš policijos, sako: ant jūsų yra parašytas pareiškimas, kad apgavote žmogų. Iš jūsų pirko akinius ir žmogus jų negavo.
Ji taip pasitikėdama savimi sako man: į jūsų sąskaitą buvo pervesti 115 eurų. Sakau, tikrai nebuvo. Kai padiktavo sąskaitos numerį, pasakiau, kad mano visai ne toks – paskutiniai skaičiai nesutampa“, – prisimena Kamilė.
Anot jos, tuomet pareigūnė pareikalavo, kad mergina el. paštu atsiųstų savo banko sąskaitą įrodančias nuotraukas, kuriose būtų matyti, kad sąskaitos skaičiai nesutampa.
Kamilė iš pradžių svarstė, kad su ja susisiekusi policininkė iš tiesų yra sukčius, tačiau patikrinusi telefonus ir adresus suprato, kad pareiškimas – tikras.
„Mano versija tokia: kažkas „Facebooke“ yra susikūręs anketą mano vardu, pavarde ir apgaudinėja, nes mačiau, kad yra kelios anketos, bet jos – ne mano. Kito varianto neįsivaizduoju, kaip gali tokia situacija kilti.
Pareigūnė dar klausė, ar viena naudoju šitą sąskaitą, ar man pažįstama kažkokia moteris. Nusiuntus įrodymus, į laišką nieko neatrašė. Parašiau ir telefonu, kad nusiunčiau, bet irgi – tyla“, – pasakojo mergina.
Ji piktinosi, kodėl policija skambina ir kaltina net nepatikrinusi, kam priklauso sąskaita, į kurią buvo pervesti pinigai, o nusiuntus įrodymus ignoruoja ir nieko nepraneša.
Identiškas vardas ir pavardė
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Tomas Bražėnas patvirtino, kad atvejis yra tikras ir merginai skambino tikra pareigūnė.
„Komentuoti pareigūnų vykdomų procesinių veiksmų ikiteisminiuose tyrimuose tretiesiems asmenims neturime pagrindo.
Jei gyventojams pareigūnų atliekami veiksmai atrodo vykdomi netinkamai, visada galima įstatymo numatyta tvarka kreiptis į įstaigos vadovą, kad būtų įvertinti pareigūnų veiksmai“, – nurodė T. Bražėnas.
Pasak jo, minėtą tyrimą atliekanti pareigūnė, tirdama galimo sukčiavimo atvejį, vykdė procesinius veiksmus, aiškinosi aplinkybes.
„Tyrėja rinko informaciją, reikšmingą tyrimui, ir susisiekė su pranešėja, kurios vardas ir pavardė – identiški byloje figūruojančiam asmeniui.
Tačiau, patikslinus aplinkybes ir nustačius neatitikimus, buvo imtasi būtinų veiksmų kuo greičiau nustatyti tikrąjį asmenį, galintį turėti sąsajų su šia neteisėta veika“, – komentavo atstovas.
Sukčiavimų daugėja, bet ištirti vis sunkiau?
T. Bražėnas neslėpė, kad pasitaiko atvejų, kada asmenys prisistato kitų asmenų asmeniniais duomenimis, pateikia suklastotus duomenis ar netikras sąskaitas.
Tokiu atveju, pasak advokatės Aušros Ručienės, jei asmuo yra kaltinamas dėl veiklos, su kuria nėra susijęs, jis turi teisę kreiptis į policiją su pareiškimu, kad ši nustatytų asmenis, kurie neteisėtai naudojosi šio asmens vardu ir sukčiavo:
„Nustačius asmenis, nukentėjęs asmuo turės galimybę prisiteisti neturtinę žalą, kuri įrodinėjama paaiškinimais ir dokumentais.“
Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, pastaraisiais metais sukčiavimo atvejų tik daugėja, o ištirti pavyksta vis mažiau:
- 2020 m. buvo 2685 sukčiavimo atvejai (išaiškinta – 1656);
- 2021 m. jų buvo 3169 (išaiškinta – 1441);
- 2022 m. jų buvo 3859 (išaiškinta – 1418);
- 2023 m. jų buvo 4043 (išaiškinta – 1006);
- 2024 m. jų buvo 4800 (išaiškinta – 1293).
T. Bražėnas nurodė, kad pareigūnai nuolat atnaujina informaciją apie įvairius sukčiavimo būdus ir apsisaugojimus nuo jų, tad ragino sekti naujienas ir būti budriems.
Apie bandymą sukčiauti gyventojai yra kviečiami pranešti:
- el. paštu [email protected];
- užpildant specialią formą;
- skambinant tel. 1843.
O jau patekę į sukčių pinkles apie tai turi pranešti portale „Epolicija.lt“.
Tai – sukčiai ar teisėsauga?
Interneto svetainėje „Atpažink sukčių“ rašoma – net jeigu pareigūnas prisistatė vardu ir pavarde, kilus įtarimams nebijokite pasirodyti nemandagūs ir paprasčiausiai nutraukite pokalbį.
Naudokitės tik oficialiuose šaltiniuose nurodytais finansų įstaigų ir teisėsaugos kontaktais.
Jeigu „pareigūnas“ pasakoja gavęs informacijos, kad iš jums priklausančios sąskaitos atliekami įtartini pavedimai, jis niekada neprašys jūsų interneto banko prisijungimų ar kitų konfidencialių duomenų.
Jei tokios informacijos reikalaujama arba jau atskleidėte prisijungimus prie savo interneto banko, nedelsdami susisiekite su savo banku ir policija.
Jeigu paskambinęs asmuo praneša apie neva į nelaimę patekusį jūsų artimą, pirmiausia susisiekite su juo, užuot vykdę nepažįstamojo nurodymus.
Dėl nelaimingo atsitikimo pareigūnai gali tik informuoti ir paprašyti patikslinti detales.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
